Praėjo du metai nuo tos dienos, kai rašytojas Icchokas Meras inicijavo Projektą Žydų gelbėtojai – Pasaulio Tautų Teisuoliai.
Projekto iniciatyvinės grupės nariai bendravo su išsigelbėjusiais, gyvenančiais įvairiose pasaulio šalyse, ieškojo gelbėtojų ir jų palikuonių, tikslino gelbėtojų biografinius duomenis ir gelbėjimo istorijų aplinkybes.
Dėl savo gelbėtojų pripažinimo Pasaulio Tautų Teisuoliais į Jad Vašem kreipėsi:
Ana Keilson iš Maskvos, gydytojas Izaokas Glikas iš Kauno, Izraelyje gyvenantys išsigelbėjusieji – Zeev ir Riva Michnovskiai, Katia Segalson-Rosen, Zipora Kochen, Frida Štrom, Ida Krubelnikaitė Marcus ir kiti.
Šią ceremoniją pravedęs, savo kadenciją baigiantis Rygoje, Izraelio Valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius J. E. Gary Korenas pasveikino apdovanotuosius ir padėkojo ceremonijos rengėjams.
Lietuvos žydų bendruomenės Cheifeco salėje ir anksčiau vykdavo Pasaulio Tautų Teisuolių apdovanojimų ceremonijos, tačiau tokia ceremonija, kurios metu Pasaulio Tautų Teisuolių medaliai įteikti net 31 žmogui, susirinkusieji galėjo pasidžiaugti pirmą kartą.
Jad Vašem atminimo medalius ir garbės raštus Teisuoliams įteikė ambasadorius J. E. Gary Korenas ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.
Apdovanotuosius pasveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.
Štai jie – apdovanotieji Teisuoliai ir jų išgelbėtieji:
- Pranas Bradauskas (1899-1980) – Zeev ir Riva Michnovskiai
- Jadvyga Bradauskienė (1905-1975) – Zeev ir Riva Michnovskiai
- Leonard Jankowski (1896-1961) – Joshua-Nahum Feler, Miriam Feler, Judita ir Dvora Feler
- Bronislava Jankowski (1909-1987) Joshua-Nahum Feler, Miriam Feler, Judita ir Dvora Feler
- Galina Jankowski 1933 Joshua-Nahum Feler, Miriam Feler, Judita ir Dvora Feler
- Ona Janonienė (1900-1955) – Ana Keilson
- Jonas Janonis 1922 – Ana Keilson
- Lelienė-Janonytė Vera (1923-2005) – Ana Keilson
- Šukienė-Janonytė Genovaitė (1926-1996) – Ana Keilson
- Emilija Kirvelienė 1911 – Ana Keilson
- Justinas Dubininkas (1893-1966) – Izaokas Glikas
- Marijona Dubininkienė (1897 -1982) – Izaokas Glikas
- Ramutė Raškevičienė Dubininkaitė 1930 – Izaokas Glikas
- Jonas Poniškaitis (1891 -1981) – Izaokas Glikas
- Ona Poniškaitienė (1896-1978) – Izaokas Glikas
- Antanas Pranciškus Poniškaitis 1929 – Izaokas Glikas
- Juozas Stašaitis (1892-1980) – Izaokas Glikas
- Agnieška Stašaitienė (1890-1974) – Izaokas Glikas
- Jonas Stašaitis 1921 – Izaokas Glikas
- Marija Milaševičienė (1905-1971) – Isakas Reznikas
- Lastienė Petronėlė (1897-1981) – Tamara Lazerson
- Pikčiūnienė Julija (1908-1965) – Itzhakas ir Rachelė Piltz, Chaviva Meriaš-Liberman, Šeina Aleksandrovič
- Juozapas Pukas (1875-1966) – Katia Segalson-Rosen
- Marijona Pukienė (1878-1949) – Katia Segalson-Rosen
- Kazimieras Sutkus (1898-1948) – Zipora Zaksaitė-Kochen ir Frida-Niselevičiūtė-Štrom
- Cecilija Sutkienė (1900-1984) – Zipora Zaksaitė-Kochen ir Frida-Niselevičiūtė-Štrom
- Antanas Šimkus (1903-1951) – Zipora Zaksaitė-Kochen ir Frida-Niselevičiūtė-Štrom
- Vlada Šimkienė (1903-1992) – Zipora Zaksaitė-Kochen ir Frida-Niselevičiūtė-Štrom
- Antanas Šalkauskas (1879-1970) – Ida Krubelnikaitė Marcus
- Aleksandra Šalkauskienė (1907-1979 – Ida Krubelnikaitė Marcus
- Veronika Žvironaitė (1908-1983) – Tamara Lazerson
Tamaros Lazerson gelbėtojos Veronika Žvironaitė ir Petronėlė Lastienė Pasaulio Tautų Teisuolėmis pripažintos 2000-ais metais, tačiau jų apdovanojimai giminaičiams buvo įteikti tik per šią ceremoniją.
Šiuo metu gyvenanti Haifoje, Izraelyje Tamara Lazerson-Rostovsky, būdama Kauno gete, rašė dienoraštį.
Rašytojos Saros Nešamit ir vertėjos Lėjos Barak dėka Tamaros dienoraštis pirmą kartą išvydo dienos šviesą 1975 m. hebrajų kalba.
1997 m. Tamaros dienoraštį originalo – lietuvių kalba išleido Vaga.
2002 m. dienoraštis išleistas rusų kalba – Тетрадь из сожжeнного гето.
Čia pateikiame ištrauką iš Tamaros Lazerson-Rostovsky prisiminimų Не говорите мне..., Мои спасители apie Tamaros gelbėtojas.
Parengė VVGŽM muziejininkė
Danutė Selčinskaja
| 
