Užvaldyta minties, kad tik padėdama žydams ji atliks savo kaip žmogaus pareigą, Ona ėmėsi geto žmonių gelbėjimo.

Ji kreipėsi į vokiečių vadovybę ir pateikė jiems labai nekaltą planą. Gete buvo knygų, kurias seniai iš universiteto buvo paėmę žydai studentai. Gal vokiečiai leistų jai, sąžiningai bibliotekininkei, gelbėti tas neįkainojamas knygas?

Vokiečiai patenkino jos prašymą, ir keletą savaičių Ona klaidžiojo po geto pašiūres, siūlydama pagalbą nelaimingiesiems. Kai vokiečiai pareiškė, kad ji per ilgai reikalauja vertingų knygų, ji sumanė naują planą.

 Ji susisiekė su žmonėmis, kurie gyveno arijams skirtoje miesto dalyje ir kurie sutiktų rizikuoti priimti seną draugą, besikankinantį gete. Buvo tokių, kurie greit pritarė, o tų, kurie dvejojo, Ona ilgiau prašydavo. Bet buvo ir tokių, kurie net spjaudavo jai į veidą.

Bet ji neįsižeisdavo, nesileido įbauginama, neatsisakė savo misijos. Ji ieškojo slėptuvių vaikams, kuriuos padėdavo pagrobti iš geto. Ji gavo suklastotus arijų dokumentus žydams, pasiryžusiems palikti getą. Ji išdidžiai ėmėsi kurjerės pareigų: slapta išnešdavo geto pogrindžio vadovų laiškus jų draugams už geto sienų.

1944 m. kažkas įskundė Oną Šimaitę, slepiant žydaitę savo bute. Balandžio 28-ąją ji suimama darbe, universiteto bibliotekoje. Iš pradžių O.Šimaitė buvo išvežta į Dachau, vėliau perkelta į koncentracijos stovyklą Elzase-Lotaringijoje. 1944 m. rugsėjo 10 d. ją, sunkiai sergančią, išvaduoja sąjungininkų armija. Suvokdama stalininio režimo pasekmes, į Lietuvą ji nebegrįžo. Ona Šimaitė mirė Paryžiaus Cormeilles priemiestyje 1970 m. sausio mėn. 17 dieną.

Ona Šimaitė yra viena pirmųjų lietuvių, kuriai už žydų gelbėjimą 1966 metais Izraelyje, Jad Vašem memorialinėje institucijoje buvo suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės titulas, o 1967 metų lapkričio 30 dieną Paryžiuje, Izraelio valstybės ambasadorius Prancūzijoje Walteris Eytanas įteikė Onai Šimaitei Pasaulio Tautų Teisuolio atminimo medalį.

Neužmiršta Ona Šimaitė ir Lietuvoje – 2002 m. balandžio 22-os dienos Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu Nr. 1748 Ona Šimaitė (po mirties) apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 2004 balandžio 9-ąją Vilniaus universiteto Simono Daukanto kiemelyje atidengta Onos Šimaitės memorialinė lenta skelbianti: „Vilniaus universiteto bibliotekoje 1940–1944 metais dirbo Ona Šimaitė (1894–1970) Vilniaus geto žydų gelbėtoja, Pasaulio Tautų Teisuolė“.

Unikali medžiaga apie šią nepaprastą moterį ir jos pasiaukojamą veiklą karo metais, gausiai iliustruota fotografijomis, vaizdo medžiaga ir pačios Onos Šimaitės pasakojimas apie žydų gelbėjimą karo metais (1969 m. garso įrašas) yra VVGŽM nuolatinėje ekspozicijoje ,,Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ ir virtualioje šios parodos versijoje www.issigelbejesvaikas.lt

Nacionaliniame moksleivių konkurse „Jie gyveno greta mūsų“ Onos Šimaitės vardo premijai laimėti dalyvavo 26-ių vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų – Akmenės, Jurbarko, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Marijampolės, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Trakų, Utenos, Vilniaus.  Konkursui buvo pristatyti 48 individualūs ir 7 kolektyviniai darbai.

Darbus vertino komisija, kurios nariai buvo VVGŽM darbuotojai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistas Rimantas Jokimaitis, O. Šimaitės sūnėnas, jos veiklos tyrinėtojas ir knygos apie O. Šimaitę autorius Kazys Kęstutis Šimas.

Pasak konkurso organizatorės, VVGŽM Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėjos Danutės Selčinskajos, ,,labai džiugu, kad konkurse dalyvavo tiek mokyklų ir mokinių. Parašyti puikūs rašiniai ir esė, kelios mokyklos pristatė išsamius darbus apie savo krašto žydų bendruomenių gyvenimą ir likimą karo metais.“

ONOS ŠIMAITĖS VARDO PREMIJOS LAUREATAIS TAPO:
KELMĖS JONO GRAIČIŪNO GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖ ir  MOKINIAI:

 Dovilė Grišiūtė, Eglė Penikaitė, Aistė Penikaitė, Loreta Sungailaitė, Kristina Sungailaitė, Lidija Kybartaitė, Karolina Martinaitytė, Monika Pupiūtė, Reda Gerčaitė, Viktorija Gabalytė, Aidas Gedminas, Rimantas Bielskis, Morta Marcinkutė, Vitalijus Tijūnaitis – už švietėjišką, kultūrinę veiklą pristatant žydų bendruomenės istoriją Kelmės krašte, už pastangas įamžinti Holokausto aukų atminimą, už įsiklausymą, ką pasakoja išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas ir leidinio „Idėjos dirbant su projekto „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“ parengimą.

ONOS ŠIMAITĖS VARDO PREMIJOS  I LAIPSNIO DIPLOMAI įteikti:

Akmenės rajono savivaldybės, Akmenės gimnazijai: už kolektyvinį Akmenės gimnazijos mokinių kraštotyros darbą „Požiūris į dabartį ir praeitį: ar reikia šiandien kalbėti apie Holokaustą“. Aurėjai Novogreckytei, Vidmantei Augustinaitei, Dariui Adomaičiui, Dovydui Borusevičiui, Karolinai Borusevičiūtei, Gintai Kasiliauskaitei, Ievai Majauskaitei, Pauliui Rimkui, Airidui Stasiuliui, Mildai Skiparytei, Mantui Stonceliui, Raimondai Stoncelytei, Ivetai Zvėgaitei; Zenonui Norkui, Gvidui Grigalaičiui, Markui Jonuičiui.

Vilniaus rajono Marijampolio  vidurinės mokyklos mokinėms Ugnei Rodevičiūtei,  Elvyrai Ilgevičiūtei, Beatai Kovalevskai, Dorotai Butko, Laurai Veršalovič už rašinius „Nėra to mažo, kuris negali padaryti didelio darbo“ ir „Aš tik gelbėjau žmones“;

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės gimnazijos 10a klasės mokiniui Martynui Varanavičiui už rašinį “Holokaustas – žudikas tik kitu vardu”;

Akmenės rajono savivaldybės Akmenės gimnazijos 8b klasės mokinei Martynai Gauronskytei už rašinį „Kodėl neužaugo žydų vaikai?“;

Kelmės rajono Kražių gimnazijos 4 gb klasės mokinei Vydmantei Rastokaitei už rašinį „Pasaulio Tautų Teisuolė iš Kražių“;

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos mokiniams: Už kolektyvinį Kauno Veršvų vidurinės mokyklos mokinių darbą „Išlikome, kad papasakotume“, mokinių piešinius, sukurtus pagal tebegyvenančių Holokausto liudininkų prisiminimus.

 ONOS ŠIMAITĖS VARDO PREMIJOS  II LAIPSNIO DIPLOMAI įteikti: 

Dovydui Katavičiui, Kelmės raj. Tytuvėnų jaunimo mokykla, už rašinį “Žydų gelbėtojai iš Tytuvėnų krašto”;

Augustei Aleksaitei ir Indrei Adomaitytei, Šiaulių raj. Kužių vidurinė mokykla, už rašinį „Pasaulio Tautų Teisuolis iš mano krašto. Gyvybės kelias per Kužius“;

Sauliui Tamoševičiui ir Gintarei Skrodenytei, Kelmės raj. Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė. mokykla, už rašinį “Jie gyveno greta mūsų”;

Evelinai Baranauskaitei, Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla, už rašinį  “Šimkaičių žydų tragedija“;

Lina Mencaitei, Jurbarko raj. Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla, už rašinį „Aš tik gelbėjau žmones...“ ir naujai atskleistus duomenis apie išgelbėtus žydus ir jų gelbėtojus;

Alvydai Pukėnaitei, Rokiškio Suaugusiųjų mokymo centras, už rašinį „Kultūros ir švietimo veikla gete“;

Ramunei Čaikauskaitei, Trakų raj. Rūdiškių gimnazija, už rašinį “Iš mano senelės prisiminimų”;

Dorotai Bogdan, Boženai Gladka, Šalčininkų raj. Jašiūnų Mykolo Balinskio vidurinė. mokykla, už rašinį “Ar reikia šiandien kalbėti apie Holokaustą?”;

Ievai Baublytei, Teodorai Anulytei, Rasai Mockaitytei – Tauragės,,Versmės“ gimnazijos  mokinėms už rašinius „Kas supras žydus?”, „Jie gyveno greta mūsų”, “Nėra to mažo, kuris negali padaryti didelio darbo”;

Vilijai Lukauskaitei, Utenos raj. Daugailių pagrindinė mokykla, už rašinį „Jie gyveno šalia mūsų”;

Giedrei Knispelytei, Gretei Voronavičiūtei, Kauno Šančių vidurinė mokykla, už projektinį darbą “Lietuvos žydų istorija ir paveldas“;

Barasaitei Vitalijai, Dominykai Raudytei, Rūtai Tamošauskaitei, Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazija, už projektinį darbą „Lietuvos žydų istorija ir paveldas Kretingoje ir Kretingos rajone”.

Baigiamajame konkurso renginyje konkurso dalyvius sveikino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris, Kazys Kęstutis Šimas, LR Švietimo ir Mokslo Ministerijos vyresnysis specialistas Rimantas Jokimaitis, Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius Simonas Gurevičius, VVGŽM atstovai, konkurso dalyviai ir jų mokytojai.

Susirinkę konkurso dalyviai VVGŽM Tolerancijos centre